Empty Cart

probiotikai_narine

Probiotikų, arba “gerųjų” bakterijų, reikšmė žmogaus sveikatai

Prof. Vaidotas Urbonas, 

Vilniaus universiteto Vaiku

ligu klinika Lietuvos vaiku 

gastroent erologu ir mitybos 

draugijos pirmininkas

Žmogaus vidaus organai nuolat kontaktuoja su nesterilia aplinka – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Šie mikroorganizmai sudaro 95 % visų žmogaus lastelių ir sveria apie 1,5 kg. Toks didelis mikrobiotos kiekis neabejotinai įtakoja daugelį organizmo funkcijų. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esanti mikrobiota yra kiekvieno žmogaus individualus organas – “mikrobinis organas”, toks pat kaip kepenys, širdis, plaušiai ar kt. Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (pvz., lakto, bifidobakterijos), sąlyginai patogeninius (pvz., klebsielės, protėjai) ir patogeninius (pvz., salmoneles). Daugiausia mokslinių duomenų yra sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Žarnyno mikrobiotos susidarymas ir jos pokyčiai

Vaisiaus virškinamasis traktas sterilus. Mikroorganizmai pradeda kolonizuoti žarnyną tuoj po gimimo. Aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti, sterilios aplinkos sąlygos ar ne), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją) ir maitinimas (mamos pienu ar dirbtinis) nulemia kokios bakterijos apsigyvens. Pirmieji mikroorganizmai pakliuvę į žarnyną gali priversti organizmą gaminti sau palankias medžiagas ir neleisti kitoms bakterijoms įsitvirtinti jame. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija labai įtakoja kokia bus jo pastovi mikrobiota. Augant žmogaus mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių – 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis

Mikrobiotos pasiketimas, kuomet žarnyne sumažėja „gerųjų“ bakterijų, o pagausėja salyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybeliu vadinamas disbijoze. Jos atsiradimui turi reikšmės infekcinės ir neinfekcinės ligos, vaistų (priešvėžinių, antibiotikų) vartojimas, įvairios operacijos, mityba, aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai ir pan.), stresai.

Kam reikalinga žarnyno mikrobiota?

Mikrobiota gyvena visame virškinamąjame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas yra storosios žarnos pradinėje dalyje. Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:skaido nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives; sintezuoja K ir B grupės vitaminus; palengvina kalcio, magnio, geležies jonų absorbcija;kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi, imuninės sistemos išsivystymą ir jos pusiausvyrą;apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą.

Probiotikai

Probiotikai - tai maisto papildai iš gyvų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Vis daugėja moksliškai pagristų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai.

Profilaktiškai probiotikai vartojami esant kvėpavimo sistemos, lytinių ir šlapimo organų infekcijoms, pooperacinėms infekcinėms komplikacijoms, dantų ėduoniui, alergijoms, sergant onkologinėmis ligomis. Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis, t.y. geresnis organizmo atsakas į skiepus.

Antibiotikai dažnai, ypač mažiems vaikams, sukelia viduriavimą. Viduriavimo epizodų sumažėja kartu su antibiotikais vaikams skiriant laktobakterijas ar mieliagrybius.

Probiotikai taip pat svarbūs ir gydant daugelį ligų.

Skiriami kartu su oralinės rehidracijos tirpalais, 30,5val. sutrumpina ūminį infekcinį viduriavimą. Antibiotikų sukeltą viduriavimą gydo įvairūs probiotikai: L.acidophilus (Narine), LGG, L.bulgaricus, bifidobacterium, S.boulardii, Bifidomax, Narimax Plus, Narimax Forte. H.pylori (pagrindinė skrandžio uždegimo priežastis) infekcijos gydymui kartu su antibiotikais galima skirti ir probiotikus (L.acidophilus, L.reuteri), kurie ne tik apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo, bet ir tiesiogiai slopina H. pylori bakterijų augimą.

Bakterijos neabejotinai turi įtakos uždegiminių žarnyno ligų išsivystymui, nes steriliame žarnyne (atliekant eksperimentus su gyvūnais) šios ligos neišsivysto. Deje, nėra aišku koks probiotikas labiausiai tiktų gydyti šias ligas. 

Kūdikių atopinis dermatitas greičiau išnyko gydant adaptuotais pieno mišiniais su Bifidobacterium lactis Bb-12 ar L. GG nei gydant hidrolizatais be probiotikų.

Laktobakterijų genties (Lactobacillus) probiotikai buvo ir iki šiol išlieka dažniausiai naudojamais probiotikais. Vienas iš jų – probiotikas Narine (L.acidophilus INMIA 9602) - pasižymi daugeliu kitiems probiotikams budingų savybių. Jis tinka įvairių suaugusiųjų bei vaikų ligų profilaktikai ir gydymui. Narine efektyvus sergant salmonelioze, antibiotikų sukeltu viduriavimu, H.pylori infekcija, maisto alergija, pūlingomis odos ligomis. Jis slopina kai kurių bakterijų (auksinio stafilokoko, salmonelių, klebsielių, eserichijų, kandida genties grybelių) dauginimasi. 

Didžiausia pripažinimą probiotikas Narine pelnė kaip gydomoji ir profilaktinė priemonė esant įvairiems žarnyno negalavimams. Preparatas efektyvus gydant disbiozę, atsiradusią sergant uždegiminemis ir funkcinėmis žarnyno ligomis.

Nemokamas pristatymas visoje Lietuvoje nuo 46,61 LT arba 13,50 eur

Apmokėjimas PAYPAL paypal
Pavedimu per banką paypal
Apmokėti po pristatymo paypal

ferment.lt